ESO 2020-ųjų metų rezultatai – nuosekliai išlaikomos strateginės veiklos kryptys

„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) – tarptautinės „Ignitis grupės“ valdoma bendrovė, kuri užtikrina nenutrūkstamą energijos tiekimą šalies žmonėms skelbia bendrovės „Ernst & Young“ audituotus 2020 metų veiklos ir finansinius rezultatus. Energetikos sektoriuje vykstančios reikšmingos transformacijos tiek rinkos, tiek klientų, tiek technologine prasmėmis, dažnėjantys ir stiprėjantys gamtiniai iššūkiai – skatina bendrovę ieškoti naujų būdų greitai adaptuotis, prisitaikyti prie pokyčių bei nuosekliai toliau išlaikyti strategines veiklos sričių kryptis – tinklo patikimumą, skaitmeninimą ir rinkos įgalinimą.

„2020-ieji metai neatsiejami nuo pandemijos sukeltų pokyčių – pavasarį buvo laikas, kai teko itin greitai prisitaikyti prie įprastinės veiklos ribojimų, atrasti naujus veiklos modelius, vasara buvo mažesnių ribojimų periodas, o ruduo ir žiema – ne tik išmoktų pavasario pamokų kartojimas, bet ir nauji išbandymai. Nepaisant šių iššūkių, ESO pavyko susidoroti su pandemijos pasekmėmis, gamtiniais iššūkiais tinklui, kintančiu veiklos pobūdžiu bei užtikrinti veiklos tęstinumą“ – sako ESO valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Mindaugas Keizeris.

Pavasaris pasižymėjo rimtu gamtos stichijos išbandymu ESO skirstomajam elektros tinklui – teko susidurti su vienomis didžiausių per pastaruosius du dešimtmečius gamtos stichijomis. 2020 m. kovo viduryje, rekordinis 28-31 m/s uraganinis vėjas be elektros paliko kelis šimtus tūkst. gyventojų, tačiau mobilizavus maksimalų ESO ir rangovų brigadų skaičių, 90 proc. audros padarinių pavyko sutvarkyti per keletą parų. Kaip parodė 2021 m. pradžia, gamtos iššūkiai tik dažnėja, o pasirengimas jiems įveikti reikalauja kompleksinių bei tvarių sprendimų, kurie užtikrintų patikimumą ir būtų racionalūs tiek technine, tiek finansine prasme.

2020 m. gegužės mėnesį, įsigaliojus teisės aktų pakeitimams, ESO pradėjo informacinę kampaniją „Pasirinkite tiekėją“, skirtą rinkos demonopolizavimui. Praeitų metų gruodžio 10-ąją pasibaigė pirmasis šios energetikos reformos etapas, kurio metu nepriklausomą elektros tiekėją rinkosi daugiau nei 5000 kWh per metus suvartojantys gyventojai. Rezultatai rodo didžiulį gyventojų įsitraukimą – sutartis dėl energijos tiekimo nuo 2021 m. sausio 1 d. su nepriklausomais tiekėjais buvo sudarę 88 tūkst. vartotojų arba 87 proc. pasirinkti turėjusių pirmojo etapo vartotojų.

Nesustojo ir kiti svarbūs projektai – išmaniųjų skaitiklių projekte vyko intensyvus pirkimo procesas – gauti pirminiai pasiūlymai, įgyvendintos derybos, o galiausiai – jau 2021 m. pradžioje sudaryta geriausių galutinių pasiūlymų eilė. Duomenų mainų platformos projekte sukurti reikiami funkcionalumai rinkos liberalizavimui, įgyvendinti tinklo automatizavimo sprendimai – visi šie projektai turės svarų tęstinį efektą ESO strategijos įgyvendinimui. „Ignitis grupė“ ir ESO su Lietuvos Respublikos Energetikos ministerija paskutinį metų ketvirtį pasirašė susitarimą dėl energijos taupymo. Trišaliu susitarimu įsipareigota iki 2030 m. įgyvendinti priemones, kurios padės sutaupyti energijos galutinių vartotojų įrenginiuose ir objektuose.

Pagrindiniai audituoti finansiniai ir veiklos rodikliai

• 2020 m. ESO pajamos siekė 484,8 mln. eurų – tai 16,4 proc. daugiau nei 2019 m. Teigiamos įtakos bendrovės pajamoms, lyginant su ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu, turėjo reguliuojančios institucijos patvirtinta vidutiniškai 11 proc. didesnė elektros energijos persiuntimo paslaugos, kurią sudaro elektros perdavimo, skirstymo ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) dedamosios, kaina ir 7,7 proc. didesnis persiųstos elektros energijos kiekis buities klientams, atsvėręs 3,4 proc. mažesnį persiųstos elektros energijos kiekį komerciniams klientams, lyginant su ankstesniais metais. Pagrindinis ESO pajamų šaltinis – elektros energijos persiuntimas.
• Elektros, gamtinių dujų ar susijusių paslaugų pirkimo sąnaudos 2020 m. sudarė 194,5 mln. eurų. Palyginti su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu, jos padidėjo 4,5 proc. Tam didžiausią įtaką turėjo elektros energijos perdavimo kainos augimas. Ataskaitiniu laikotarpiu elektros, gamtinių dujų ar susijusių paslaugų pirkimo sąnaudos bei nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos siekė 277,2 mln. eurų, arba 70,2 proc. visų ESO patirtų sąnaudų.
• Bendrovė per 2020 m. uždirbo 184,4 mln. eurų pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA). Palyginti su 2019 m., bendrovės EBITDA padidėjo 37,1 proc. Tokį rodiklio pokytį pagrinde lėmė išaugusios elektros energijos persiuntimo pajamos dėl vidutiniškai 11 proc. didesnės patvirtintos elektros energijos persiuntimo kainos ir 7,7 proc. didesnis persiųstos elektros energijos kiekis buities klientams, kurio įtaką dalinai atsvėrė 3,4 proc. sumažėjęs persiųstos elektros energijos kiekis verslo klientams, lyginant su ankstesniais metais.
• 2020 m. ESO grynasis pelnas siekė 69,5 mln. eurų – 102,5 proc. daugiau nei 2019 m. Grynojo pelno padidėjimą 2020 m. lėmė priežastys, turėjusios įtakos EBITDA augimui. Neigiamą įtaką grynajam pelnui darė išaugusios atidėtojo pelno mokesčio bei palūkanų sąnaudos.
• Per 2020 m. sausio – gruodžio mėn. ESO investicijos į elektros ir dujų skirstomuosius tinklus siekė 140,4 mln. eurų ir buvo 22,5 proc. mažiau nei 2019 m. sausio – gruodžio mėn., kai investicijos sudarė 181,2 mln. eurų. Investicijų apimčiai turėjo įtakos mažesnės naujų vartotojų investicijos bei 2020 m. buvę keletas karantino laikotarpių, kai investicijų tempas laikinai lėtėjo dėl visuotinio karantino įvestų ribojimų atlikti planinius darbus.
• 2020 m. ESO investicijos į elektros skirstymo tinklo atnaujinimą siekė 49,1 mln. eurų – 10,5 proc. daugiau nei 2019 m. 2020 m. investicijoms į tinklo modernizavimą ir patikimumo didinimą buvo peralokuota dalis metų eigoje taupomų, naujų vartotojų prijungimui numatytų lėšų. ESO į tinklo plėtrą (naujų vartotojų prijungimą bei galios didinimą) investavo 54,2 mln. eurų – 31,4 proc. mažiau nei 2019 m. Investicijų pokytį lėmė sumažėję naujų vartotojų prijungimo prie tinklo kaštai.
• Vidutinė neplanuotų elektros energijos persiuntimo nutraukimų trukmė (SAIDI) su stichinių reiškinių („force majeure“) įtaka per 2020 m. vienam klientui siekė 207,7 minutes ir, lyginant su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 115,9 minutės (2019 m. SAIDI sudarė 91,8 min.). Vidutinis neplanuotų ilgų nutraukimų skaičius vienam klientui (SAIFI) su stichinių reiškinių („force majeure“) įtaka per 2020 m. siekė 1,34 karto – 0,03 karto daugiau nei 2019 m., kai jis buvo 1,31 karto. Nevertinant audros „Laura“ įtakos elektros patikimumo rodikliams, 2020 m. būtų fiksuojamas elektros tiekimo patikimumo rodiklių reikšmingas pagerėjimas lyginant su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu: SAIDI rodiklis siektų 80,5 minutes ir, lyginant su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu (91,8 minutės), sumažėtų 11,3 minutės, o SAIFI rodiklis siektų 1,12 karto ir, lyginant su 2019 m. (1,31 karto) tuo pačiu laikotarpiu, sumažėtų 0,19 karto.

*Bendrovės preliminarus EBITDA rezultatas yra pateikiamas po vadovybės atliktų korekcijų, eliminuojant faktinių ir reguliuojamų pajamų nuokrypį bei vienkartinių veiksnių įtaką. Šiomis korekcijomis siekiama atskleisti bendrovės įprastos veiklos, be netipinių, vienkartinių ar su einamuoju veiklos laikotarpiu tiesiogiai nesusijusių veiksnių, rezultatus. Visi vadovybės atliekami koregavimai atskleidžiami tarpiniuose ir metiniuose bendrovės pranešimuose.