„Klaipėdos baldų“ patirtis: energiją taupyti verta

Augant elektros energijos suvartojimui Lietuvoje, taupūs ir energiją tausojantys sprendimai tampa vis aktualesni. AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pažymi, kad energetinio efektyvumo didinimas Lietuvoje jau yra viena iš svarbiausių veiklos sričių. O taupymo sprendimus išbandęs verslas jau skaičiuoja ir naudą: ne tik sumažintas išlaidas, bet ir mažesnį neigiamą veiklos poveikį aplinkai, padidėjusį darbuotojų įsitraukimą.

Lietuvos išsikelti energijos taupymo tikslai ambicingi – iki 2020 m. planuojama sutaupyti beveik 12 TWh. Pasitelkus efektyvius sprendimus ir iniciatyvas, šis tikslas yra pasiekiamas, bet tam itin svarbus ir verslo įsitraukimas. Didelės gamybos, pramonės įmonės savo veikloje sunaudoja daug elektros energijos, tad jų indėlis taupant energiją yra reikšmingas. O ir pačiam verslui, kaip rodo taupymo sprendimus įsidiegusių įmonių patirtis, tai atneša daugiau naudų.

Taupyti apsimoka

Vienas iš naudą jau skaičiuojančių pavyzdžių – SBA grupei priklausanti bendrovė „Klaipėdos baldai“, kurioje per metus sunaudojama apie 12 mln. kWh elektros energijos. Klaipėdoje vykusioje pirmojoje verslui skirtoje energetinio efektyvumo konferencijoje „Tiek, kiek reikia“, „Klaipėdos baldų“ technikos vadovas Darius Pilibaitis pripažino, kad iš pradžių buvo kilę klausimų, ar verta investuoti į energijos taupymą. Darbo daug, o visoje sąnaudų struktūroje šios išlaidos juk sudaro gana nedidelę dalį.

Tačiau išbandžius keletą strategijų, paaiškėjo, kad nauda labai apčiuopiama. Per 6 m. bendrovė pasiekė tiek, kad net augant gamybos apimtims elektros sąnaudos sumažėjo 15 proc., vandens sąnaudos – 34 proc., o šilumos suvartojimas – net 42 proc.

Kelią link efektyvesnio energijos panaudojimo „Klaipėdos baldai“ žengė keliais etapais. Iki 2010 m. daugiausia buvo pasitelkiami pigūs, greiti, efektyvūs sprendimai, tokie, kaip daugiausia energijos suvartojančių įrenginių darbo režimo valdymas, suspausto oro sistemos modernizavimas. Pasak D. Pilibaičio, tai buvo tarsi „žemai kabantys vaisiai“, kuriuos pasiekti lengva, bet jie greitai baigiasi.

2010-14 m. imtasi rizikingesnių sprendimų, nešančių ir ilgalaikę naudą, – įvesta monitoringo ir valdymo sistema, kuri leido stebėti įrenginių energetinį suvartojimą, taip pat įdiegta atskira apskaita daugiausia elektros sunaudojantiems įrenginiams.

Reikia sistemos

„Klaipėdos baldų“ atstovo teigimu, gana greitai paaiškėjo, kad, norint tęsti taupymo politiką, būtina vieninga sistema, apimanti visą bendrovės veiklą. Baldų gamintoja nusprendė įsidiegti tarptautinį ISO 50001 standartą. Jis padeda efektyviau panaudoti turimus energijos išteklius, didinti konkurencingumą ir mažinti šiltnamio efekto sukeliančių dujų išmetimus bei kitą neigiamą poveikį aplinkai.

Norint įsidiegti šį standartą bendrovei teko atlikti nemažai namų darbų: išanalizuoti esamus energijos išteklius, identifikuoti reikšmingus kintamuosius, kurie lemia energijos suvartojimą, ir suteikti prioritetus; įvertinti iki šiol buvusį ir būsimą energijos naudojimą ir sąnaudas; išskirti energinio efektyvumo pagerinimo galimybes.

„Ne tik įmonės energetikai ar inžinieriai turi prisidėti prie energetinio efektyvumo ir energijos taupymo, bet ir kiekvienas įmonės darbuotojas. Todėl buvo sukurta sistema, kurios dėka kiekvienas darbuotojas gali teikti pasiūlymų, kaip pagerinti elektros energijos taupymą. Pavyzdžiui, darbuotojai pasiūlė pertraukėlių metu išjungti šviesas darbo vietose, palikti apšvietimą tik praėjimuose ir pan.“, – konferencijoje pasakojo D. Pilibaitis.

Visi šie sprendimai davė net tik finansiškai apčiuopiamos naudos – sąnaudų taupymą. Bendrovė jau apskaičiavo ir savo indėlį į švaresnę ir aplinką ateityje. Šiltnamio efektą didinančių dujų įtaka, matuojama anglies dvideginio ekvivalentu, tenkančiu vienam kv. m produkcijos, bendrovėje jau sumažėjo 25 proc., o suvartotos energijos iš atsinaujinančių šaltinių dalis padidėjo iki 75 proc.

ESO dar spalio pradžioje su Energetikos ministerija pasirašė susitarimą dėl energijos sutaupymų. Svarbiausios bendrovės energijos taupymo priemonės – investicijos į infrastruktūrą, išmanioji apskaita ir gaminančių vartotojų plėtros skatinimas.

Be individualių sprendimų verslo klientams, ESO jau organizuoja šviečiamojo pobūdžio energetinio efektyvumo renginius „Tiek, kiek reikia“ didžiausiuose Lietuvos regionuose, taip pat vykdo iniciatyvą „Žaliasis protokolas“. Pasirašydamos šį protokolą organizacijos patvirtina, kad pritaria energijos tausojimo idėjai ir įgyvendina energetinio efektyvumo priemones. Iš viso „Žaliąjį protokolą“ jau yra pasirašiusios daugiau nei 200 Lietuvoje veikiančių įmonių ir organizacijų.