Tvarus judumas: svarbu ir vairuotojo motyvacija, ir automobilio techninė būklė

Energetikos ir Aplinkos ministerijos parengė atnaujinamo Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano 2021–2030 m. projektą (toliau – NEKS)*1, kurį teikė visuomenei ir socialiniams partneriams derinti dar šių metų rudenį. Kalbant apie pokyčius transporto srityje, NEKS remiamasi ir Klimato Kaitos Programa, kurioje numatyta tarp transporto sektoriaus tikslų 2030 m., susijusių su lengvųjų ir komercinių transporto priemonių energijos vartojimo efektyvumu, didinti energijos efektyvumą, atsinaujinančių energijos išteklių ir alternatyviųjų degalų vartojimą, skatinti švaraus, sujungto ir skaitmenizuoto įvairiarūšio transporto darnų judumą, užtikrinant, kad iki 2035 m. iškastinio kuro naudojimas kelių transporte sumažėtų 50 proc. Minimo tikslo tęstinę ambiciją matome perkeltą ir į Nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę.  

Strateginiuose dokumentuose akcentuojama, jog darnus judumas apima įvairias priemones, neapsiribojant infrastruktūros pakeitimu, nors tai vienareikšmiškai užima itin svarbią dalį. ESO dalijasi darnaus judumo vizija, skirdama pastangas investuoti į efektyvesnę transporto infrastruktūrą ir įtraukti darbuotojus, besimokant kartu planuoti ir išskaidant sklandančius mitus, baimes.  

ESO Transporto valdymo komandos vadovas Donatas Tamulis pasakoja apie nuveiktus darbus ir iššūkius, kuriuos reikėjo įveikti šiemet ir kurie dar laukia kitąmet. 

– Kokias priemones esate sukūrę – taikote, kad skatintumėte tvarų bendrovės darbuotojų judumą?  

Darnaus judumo srityje ESO taikome „Planuok – Daryk – Tikrink – Veik“ (angl. Plan- Do – Check – Act) nesibaigiančio ciklo metodą. Remiantis energijos vartojimo audito ataskaitos ir matavimo rodiklių informacija, planuojame priemones, kaip sumažinti kuriamą poveikį aplinkai ir padidinti veiklos efektyvumą. Rengiant planus integruojame ir naujus – pilotinius sprendimus, kurių efektą įvertiname taikydami juos praktiškai, o vėliau, žinoma, priimame sprendimus dėl jų tęstinumo. Taigi šiuo metu yra kelios aktyvios judumo programos priemonės: 

1. Transporto duomenų valdymo programoje esame sukūrę ŠESD emisijų (Šiltnamio efektą sukeliančių dujų) ir ekovairavimo rodiklių stebėseną. Kiekvieną mėnesį ataskaita yra pateikiama kiekvienam iš departamentų. Kartu organizuojami reguliarūs susitikimai – aptariami rezultatai ir identifikuojami iššūkiai. Galima sakyti, kad sukurta tam tikra platforma aptarti stebimus rodiklius, iššūkius ir tobulinti kolegoms siūlomus įrankius.  

2. Matuojame nuvažiuotus BNA (bendro naudojimo automobiliai) kilometrus, lyginant elektromobilius su įprastais degalais varomomis transporto priemonėmis. 2022 m. iškėlėme tikslą per 2023 metus kartu su kolegomis nuvažiuoti ne mažiau 50 proc. kilometrų naudojantis elektromobiliais. Kitaip tariant, skatiname, kad kolegos, planuodami savo darbo keliones, vizitus, prioretizuotų elektromobilius tarp kitų bendrojo naudojimo automobilių. Kol kas, analizuodami 2023 m. 11 mėnesių rezultatą, stebime 50,4 proc. rodiklį. 

3. Suprantame, kad norimi pokyčiai ne visada įvyksta taip greitai, kaip tikimės, todėl mokomės ieškoti efektyvių sprendimų ir koreguoti savo elgesį su turimu automobilių parku. 91 darbuotojas 2023 m. II ir III ketv. ugdė įgūdžius praktiniuose ekovairavimo mokymuose. Didžiosios dalies darbuotojų degalų suvartojimo skirtumas tarp pirmo ir antro važiavimų svyravo 10-20 proc. mažiau (sutaupyta). Pagal vokiečių Ekovairavimo metodiką, du kartus važiuojamas identiškas miesto gatvių maršrutas, kurių metu matuojamas važiavimo laikas ir vidutinės degalų sąnaudos. Gauti skaičiai palyginami. Tikslas – per tokį patį laiką įveikti maršrutą mažesnėmis degalų sąnaudomis. O šnekamąja kalba vairuotojams aiškinama: „Taupom laiką, o situacijose, kur laiko sutaupyti neįmanoma (raudona šviesa, pėstieji, mašinų sangrūdos ir pan.), taupome degalus”.